Straipsnis apie konkurso apdovanojimus Šiaurės Rytuose »
Mieli trioletų kūrėjai,
Ežero lelijos kaip gulbės, jungiantis ir skiriantis tiltas, griuvėsiai ir rožės, didikų dvasių šešėliai, dūzgiantys žodžiai miesto šventėje, binkiškas biržietiškas šypsnys, pridengiantis iš širdies besiliejantį lyrizmą, senąja gatve kaukšintys batukai – viskas susilieja į didelį spalvotą Biržų paveikslą. Jeigu nupieštume visus 119 trioletų, kuriuos atsiuntėte konkursui, išeitų nesibaigiančio džiaugsmo kūrinys su ilgesio potėpiais.
Trioletai išjudino romantiškas biržiečių jausenas, ir ne vienas jų galėtų tapti pilies skliautuose aidinčia daina. Reikia tik žodžius garsais paverčiančių bardų. Nors, tiesą sakant, jūs ir esate tie bardai, pakvietę savo žodžiais skaitytojams patiems susikurti muziką.
Trečią kartą rengiamas konkursas, treti metai, kai išlieka įvairiausius žmones jungianti tradicija, pavykęs kvietimas nuo haiku pereiti prie trioleto parodė, kad esame kūrybingas miestas. Galime būti labai nuoširdūs ir išlieti širdį, galime žaisti, galime šyptelėti arba suspindėti poetiniais gabumais. Galime kartais būti laimėtojais, ir visada – kūrėjais, nes kiekvienas trioletas tapo maža kelione į neatrastą pasaulį.
Daug kas šiemet rašė slapyvardžiais, ir dėl to kai kurie laimėtojai kartojasi. Tačiau pastebėjome ne vien tuos, kurių poetinis žodis svarus, besiveržiantis į didesnes auditorijas. Kartais iš pirmo žvilgsnio paprastos eilutės užburia taip, kad kartoji jas darbe ar parke, o tai, tikriausiai, ir yra viena iš trioleto esmių.
Šiemet pakviečiau iš konkurso dalyvių patikusius eilėraščius išsirinkti kraštietę poetę, filosofę Aušrą Kaziliūnaitę – kūrėją, drąsiai ir naujoviškai žaidžiančią žodžiais. „Man kaip vertintojai yra tekę dalyvauti nemažai nacionaliniu mastu vykstančių literatūrinių konkursų, kuriems kartais atsiunčiama gerokai mažiau tekstų, negu konkursui „Trioletas Biržams“. Tai, kad konkursas susilaukia tiek daug dėmesio ir dalyvių, liudija, kad Biržuose yra daug kūrybingų ir savo kraštą mylinčių žmonių“, – įvertino ji.
Skaitydama trioletus, A. Kaziliūnaitė pastebėjo, kad daugelyje figūruoja meilė miestui. „Taip pat gana daug tekstų, kuriuose atsispindi šių laikų aktualijos – emigracija, pabėgėliai, korupcija ir panašiai. Smagu, kad šalia „atvirukinių“ nevengiama ir sunkesnių, skaudesnių, atviresnių ir publicistiškesnių temų. Konkursas įrodė, kad į trioleto formą kūrybiškai galima sutalpinti visą temų spektrą“, – sakė poetė.
Šis kasmetinis renginys ir toliau lieka atviras visiems, poetinė meistrystė čia nelaimi prieš naivoką lyrišką žvilgsnį, jaunatviški ieškojimai ir brandesni patyrimai tiek pat vertingi mintyse tapant biržietišką paveikslą.
Visiems kasmet savo kūryba, palaikymu, prizais, laiku, idėjomis prisidedantiems – ačiū. Kartu auginame gražią Biržų tradiciją.
SKELBIAME KONKURSO LAUREATUS:
Biržų savivaldybės atstovų nominacijos:
Biržų meras Valdemaras Valkiūnas išrinko patriotiškiausią trioletą:
Biržų kraštas mylimiausias
Biržų kraštas mylimiausias,
Man brangiausias Lietuvoj.
Širdyje giliai įaustas
Biržų kraštas mylimiausias.
Kur bebūčiau, kur keliaučiau,
Skamba sieloj ir dainoj
Biržų kraštas mylimiausias,
Man brangiausias Lietuvoj.
Jazminas (Alfredas Naktinis)
—
Mero patarėjos Danutės Martinkėnienės prizas už romantiškiausią, lyriškiausią trioletą:
Rytas
Širvėna bunda rūko pataluos,
Vėl šypsosi lelijų akys.
Pilis jau maudos saulės spinduliuos.
Širvėna bunda rūko pataluos,
Jai vėjas plaukus subanguos,
Rąžysis melduos senos sakmės.
Širvėna bunda rūko pataluos,
Vėl šypsosi lelijų akys.
Vasarė (Vilija Virkutytė)
—
Biržų vicemerė Irutė Varzienė skiria prizą už originaliausią, dramatiškiausią trioletą:
Kaimo kvaileliui
visų išjuoktas – kvailas! mamos nemylėtas,
grįžta iš smuklės basas poetas,
mėnuo pakaruoklis jam galvą paglostys…
visų išjuoktas – kvailas! mamos nemylėtas,
eiles savąsias skaitys apkerėtas,
benamis šuva jam kojas laižys,
visų išjuoktas – kvailas! mamos nemylėtas,
grįžta iš smuklės basas poetas.
Medinis Šaukštas (Rita Venskūnienė)
—
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus prizas už „reklamiškiausią“ kūrinį:
Tiesiog žavus!
Saulės šviesos nutviekstas
Biržų žavus miestas,
Tiltas ilgas nustiestas
Saulės šviesos nutviekstas,
Čia ežerai, upės ir pilys,
Supa mus nebyliai,
Saulės šviesos nutviekstas
Biržų žavus miestas.
Inga Maskoliūnienė
— — —
„Šiaurės rytai“ apdovanoja tris autorius:
Už Vasarės vasarišką Biržų jausmą:
Du krantai
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Nedrąsūs žingsniai virš gelmės ir susitiko rankos šiltos.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Varpams suskambus jis ilgu nuometu pavirto,
O juk kadais dalinomės tik vandeniu ir vėju.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Vasarė (Vilija Virkutytė)
—
Už netikėtą žvilgsnį į Astravą, biržietišką Užupį:
Kyla audra – pasislėpkime
( Apie Astravo dvaro parko mažuosius gyventojus…)
Šikšnosparniai piršteliais raižo dangų –
Iš oro siūlų numezga man vėją.
O mano šaltą ranką kutena liūto karčiai…
Šikšnosparniai piršteliais raižo dangų –
Pasipila lietus toks juodas – kavos tirščiai –
Virš dvaro atslenka maži nakties šešėliai.
Šikšnosparniai piršteliai raižo dangų –
Iš oro siūlų numezgą man vėją.
mėlynė (Gabrielė Mileikaitė)
—
Už literatūrinę atmintį:
Čia Binkio būta
Tikrai čia Binkio būta!
Jau prie „zomkelio“ žydi aguonėlės,
Kažkas čia sėjo mėtą, rūtą –
Tikrai čia Binkio būta!
Sukūrė jis ne vieną utą
Lelijai, tulpėms, žibuoklėlėms –
Tikrai čia Binkio būta,
Nes jo akyse ir širdyje – vien gėlės, gėlės!
* „zomkelis“ – piliavietė Papilyje
uta – japonų lyrikos žanras
Katinas Murklys (Marytė Paknienė)
— — —
Biržų muziejaus „Sėla“ komandai labiausiai patiko:
Trioletas, slepiantis savyje du klodus – Biržų miesto, jo istorijos ženklus, ir paraleliai atskleidžiamą gražią, subtilią asmeninę erdvę. Nors eilėraštis nėra trioletiškai lengvas, bet iš esmės šio žanro formą jis išlaiko, skamba gražiai, ritmingai:
Du krantai
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Nedrąsūs žingsniai virš gelmės ir susitiko rankos šiltos.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Varpams suskambus jis ilgu nuometu pavirto,
O juk kadais dalinomės tik vandeniu ir vėju.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Vasarė (Vilija Virkutytė)
—
Trioletas, kurio autorę norisi paskatinti už miesto šventės dvasios pajautimą – tai susitikimų vieta ir laikas, kur labai svarbūs lyg bitės dūzgiantys žodžiai:
Susitikimai
Biržai – kraštas žaliasparnių vėjų
Iš pasaulio keturių šalių,
Sukvietė visus, kurie norėjo…
Biržai – kraštas žaliasparnių vėjų…
Vasara saldžiu medum varvėjo,
Dūzgė bitės –žodžiai tarp gėlių…
Biržai – kraštas žaliasparnių vėjų
Iš pasaulio keturių šalių.
Rugiagėlė (Virginija Virkutienė)
—
Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė asmeniškai apdovanoja Marytę Paknienę – už Kazio Binkio stiliaus pajutimą ir netgi drąsą trioletą parašyti truputį sulaužant formą, kaip jo eilėraštyje „Aguonėlės“. Taip pat už meilę poetui ir Papiliui:
Čia Binkio būta
Tikrai čia Binkio būta!
Jau prie „zomkelio“ žydi aguonėlės,
Kažkas čia sėjo mėtą, rūtą –
Tikrai čia Binkio būta!
Sukūrė jis ne vieną utą
Lelijai, tulpėms, žibuoklėlėms –
Tikrai čia Binkio būta,
Nes jo akyse ir širdyje – vien gėlės, gėlės!
* „zomkelis“ – piliavietė Papilyje
uta – japonų lyrikos žanras
Katinas Murklys (Marytė Paknienė)
— — —
Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos kolektyvas laimėtoja išrinko:
Virginiją Virkutienę, jos trioletas „Susitikimai“ skirtas esamiems ir buvusiems biržiečiams, kurių miestas visada laukia. Bibliotekininkus trioletas sužavėjo sklindančia žaluma – jis toks žalias, kaip ir Biržų miestas.
Susitikimai
Biržai- kraštas žaliasparnių vėjų
Iš pasaulio keturių šalių,
Sukvietė visus, kurie norėjo…
Biržai- kraštas žaliasparnių vėjų…
Vasara saldžiu medum varvėjo,
Dūzgė bitės- žodžiai tarp gėlių…
Biržai- kraštas žaliasparnių vėjų
Iš pasaulio keturių šalių.
Rugiagėlė (Virginija Virkutienė)
— — —
Poetė Aušra Kaziliūnaitė geriausiu įvertino:
Trioletą „Du krantai“:
Du krantai
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Nedrąsūs žingsniai virš gelmės ir susitiko rankos šiltos.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Varpams suskambus jis ilgu nuometu pavirto,
O juk kadais dalinomės tik vandeniu ir vėju.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Vasarė (Vilija Virkutytė)
—
Jai taip pat patiko ir Daivos Venskienės trioletas:
Biržams
Širvėnos ežero tas mėlynumas,
medinis tiltas- lyg gyvenimo gija.
Ramybės paukštė medžiuose nutūpus,
Širvėnos ežero tas mėlynumas.
Vėjelio genamas vakarys spindulys,
lyg vaikas basas bėgantis tolyn…
Širvėnos ežero tas mėlynumas,
medinis tiltas- lyg gyvenimo gija.
Daiva Venskienė
— — —
Aš, konkurso organizatorė Rugilė Audenienė, savo simpatijas skiriu:
Evaldui Timukui – už trioletą, kuriame nestinga poetui R. M. Rilkei būdingo ilgesio, ir už atidų bardo žvilgsnį į miesto praeitį:
Iš praeities
Iš praeities menu aš sodą –
Pilies griuvėsiai rožių apsupty…
Čirena paukščiai, dūzgia bitės,
Iš praeities menu aš sodą.
Sutirpo man širdis krūtinėj –
Skaičiuoja tuos, prabėgusius metus.
Iš praeities menu aš sodą –
Pilies griuvėsiai rožių apsupty…
Evaldas Timukas
—
Danutei Balbierienei už trioleto lengvumą ir švelnų lyriškumą:
Lelijos
Jos kaip mažos baltos gulbės
Bangose Širvėnos supas
Ir žvelgi į jas apstulbęs
Jos kaip mažos baltos gulbės
Vasaros padovanotos
Ir dainose apdainuotos
Jos kaip mažos baltos gulbės
Bangose Širvėnos supas.
Danutė Balbierienė
—
Speciali padėka savitą poezijos kalbėjimą ir žvilgsnį atradusioms:
Gabrielei Mileikaitei. Ji puikiai eilėmis kuria savitus pasaulius:
Kasdienybės voratinklis
(apie pilyje gyvenantį fortepijoną… )
Ir kruvinoj taurėj vėl vynas sudrebės.
Ir nelaimingas užsivoš fortepijono dangtis.
Iš naujo – drebančiom rankom kūrėjas klavišą palies.
Ir kruvinoj taurėj vėl vynas sudrebės.
Vėl muzikantas brauks strėles per popieriaus lapus.
Vėliau rėš kryžių – ir nieko šiandien nesukurs.
Ir kruvinoj taurėj vėl vynas sudrebės.
Ir nelaimingas užsivoš fortepijono dangtis.
mėlynė (Gabrielė Mileikaitė)
—
Vilijai Virkutytei. Už romantišką pasaką primenančius „Du krantus“:
Du krantai
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Nedrąsūs žingsniai virš gelmės ir susitiko rankos šiltos.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Varpams suskambus jis ilgu nuometu pavirto,
O juk kadais dalinomės tik vandeniu ir vėju.
Mes – du krantai, kuriuos sujungė tiltas,
Manam krante – tvirta pilis, tavajam – dvarą saugo žvėrys.
Vasarė (Vilija Virkutytė)
—
Stanislavai Bagdonavičienei ačiū už tapybišką Biržų rytą:
Rytas Biržuose
Ūgtelėjo saulė – nutupė šešėliai Apaščion,
Ūžtelėjo vėjas – sučežėjo švendrai Širvėnoj…
Nubangavo, nualmėjo Kirkilų vanduo!
Ūgtelėjo saulė-nutupė šešėliai Apaščion,
Sušmėžavo Radvilų dvasia pilies angoj,
Nuaidėjo Tiškevičių malda bažnyčioj Raudonoj…
Ūgtelėjo saulė – nutūpė šešėliai Apaščion,
Ūžtelėjo vėjas – sučežėjo švendrai Širvėnoj…
Stanislava Bagdonavičienė
—
Renai Uldukienei dėkoju už gražų beržų biržės Biržuos sąskambį:
Biržų beržai
Baltaliemeniai Biržų beržai,
Jūs visada šviečiat, mojat šakomis.
Kur bebūčiau jūsų pamiršti negaliu
Baltaliemeniai Biržų beržai,
Dauguviečio parke ir prie tvenkinių
Tokių beržų svyruoklių kitur nerasiu.
Baltaliemeniai Biržų beržai,
Jūs visada šviečiat, mojat šakomis.
Saliutė (Rena Uldukienė)
—
Taip pat ačiū netikėtomis mintimis ir poetiniais bandymais stebinančiam Ignui:
Malūnas nepasiduoda
Malūnas vis mala miltus,
Žmogelis stovi prie jo.
Malūnui lūžo sparnelis,
Malūnas vis mala miltus.
Malūnui skauda labai,
Žmogeliui yra blogai.
Malūnas vis mala miltus,
Žmogelis stovi prie jo…
Ignas Grybauskas
