norisi bėgti
su nebūties kaliošais
per medžių lajas
Žydi vasara
su gėlėta suknele.
Negyvos gėlės…
Lubinai lauke
linguodami laimužę
lemia linksmučiams…
Žinau, kad kažkur
Godžiomis akelėmis
Tampi geresnis
Į nakties sapną
Užsimerkusi sminga
Pajūrio saulė.
Dažosi dangus.
Voras audžia man sapną
Vasaros naktį.
Samanų upe
Mainos amžinos dienos.
Pradžia, pabaiga.
Suabejojau
Patirti laisvą skrydį.
Palikau kūną
Aukso ežerą
glostom irklais, tolyn tik –
Karalių sala
